Europos Komisija rūpinasi gyvūnų atsparumo antibiotikams problemomis
Bakterijų atsparumo antibiotikams ir kitoms antimikrobinėms medžiagoms, naudojamoms gyvūnams gydyti, problema pasaulyje egzistuoja gana seniai. Atradus pirmuosius antibiotikus, buvo pastebėta, kad ne visuomet ligas sukeliančios bakterijos būna jiems jautrios. Tačiau vieningai pripažinta, kad antibiotikai padarė didelę įtaką veterinarinės medicinos pažangai, padėjo išgydyti daugelį gyvūnų ligų, anksčiau laikytų mirtinomis.
Dažnas, neracionalus, neatsakingas, o kartais ir visai bereikalingas antibiotikų naudojimas didina bakterijų atsparumą (antimikrobinį rezistentiškumą) ir mažina gyvūnų ligų gydymo efektyvumą, kelia pagrįstą grėsmę visuomenės ir gyvūnų sveikatai.
Siekiant įvertinti antimikrobinio atsparumo paplitimo mąstą, Europos vaistų agentūra (EVA), Europos Komisijos pavedimu 2010 m. pradėjo vykdyti projektą ESVAC (angl. European Surveillance of Veterinary Antimicrobial Consumption), kurio tikslas – surinkti ir išanalizuoti duomenis apie veterinarijoje naudojamų antimikrobinių medžiagų naudojimą, nustatyti pagrindinius antimikrobinio atsparumo plitimo rizikos veiksnius.
Vykdydama šį projektą, EVA techninė konsultacinė grupė sukūrė vieningą duomenų pateikimo sistemą apie antimikrobinių medžiagų naudojimą, pagal kurią Europos Sąjungos valstybės narės turėjo pateikti duomenis apie parduotus antimikrobinius veterinarinius vaistus. Valstybių narių atsakingos institucijos informavo apie antimikrobinių ir antiparazitinių medžiagų pardavimo kiekius, perskaičiuotus pagal patvirtintą metodiką. Remiantis duomenų analize, kiekviena dalyvaujanti valstybė gali įvertinti parduotų animikrobinių medžiagų mastą ir kitimo tendencijas.
Pagal surinktus duomenis, Lietuvoje per metus parduodama apie 16 tonų antimikrobinių veterinarinių vaistų (pvz., Airijoje – 93,2 t). Daugiausia parduodama penicilinų (22 %), tetraciklinų (19 %), aminoglikozidų (13 %), sulfonamidų (10 %), makrolidų (8 %), amfenikolių, polimiksinų (4 %), linkozamidų, cefalosporinų, kvinolonų ir fluorokvinolonų (2 %) antimikrobinių medžiagų. Vadovaujantis pateiktomis ataskaitomis, galima nustatyti ir farmacines veterinarinių vaistų formas (geriamieji milteliai, suspensijos, tirpalai, tabletės, kapsulės, injekciniai tirpalai ar suspensijos, purškalai).
„Antimikrobinio atsparumo klausimai yra labai aktualūs šiandien, todėl Europos Komisija leido pratęsti ESVAC projekto vykdymą. Tikimasi, kad nuosekli duomenų analizė padės nustatyti pagrindinius šio reiškinio plitimo rizikos veiksnius bei ieškoti galimų sprendimų būdų. Pagal mūsų šalyje parduotus vaistų kiekius bus galima efektyviau spręsti su tuo susijusias vaistų likučių maiste problemas“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Ugnė Žymantaitė.
VMVT inf.
2012-01-16
