Šachtinių šulinių vandenyje nustatyta ir nitratų, ir bakterijų
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai žmonėms rekomenduoja pavasarį, kai sutekantis iš tręšiamų daržų ir laukų, tvarto ar teršiamo kiemo polaidžio vanduo gali užteršti šulinį, būtinai išsitirti šachtinių šulinių vandenį. Instituto duomenimis, didelė dalis šachtinių šulinių vandens yra užterštas – jame nustatyta cheminė ir mikrobiologinė tarša.
Lietuvoje požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų naudoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį, kuris yra arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminio vandens sluoksnis. 2010 m. buvo atrinkti 1 222 šulinių geriamojo vandens valstybiniai patvirtinamieji mėginiai, iš jų 747 (61 proc.) neatitiko teisės aktų reikalavimų: cheminė tarša nustatyta 240 šulinių vandens mėginių, o mikrobiologinė tarša užfiksuota 507 mėginiuose.
NMVRVI vyriausioji specialistė Renata Pavinkšnytė informavo, kad dažniausiai teisės aktų reikalavimų neatitiko šuliniuose rastas nitratų kiekis bei E. coli bakterija ir žarniniai enterokokai. Pagal Lietuvos higienos normos „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nuostatas, geriamajame vandenyje nitratų turi būti ne daugiau kaip 50 mg/l, o E. coli bei žarninių enterokokų 100 ml vandens neturi būti.
„Šachtinių šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos - naudojant per daug trąšų, mėšlo, taip pat dėl nutekėjimų iš sąvartynų, fermų, kitų objektų. Taršai gali turėti didelės įtakos neteisingas šachtinio šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra“, - aiškino R. Pavinkšnytė.
Specialistės teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia šulinių vandens tarša nitratais. „Nitratų junginiai virinant, minkštinant ar filtruojant vandenį nepašalinami. Virimo metu nitratų koncentracija vandenyje tik padidėja. Be to, nitratais užterštas vanduo neturi jokio specifinio kvapo, spalvos ir skonio“, - perspėjo R. Pavinkšnytė.
Nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys. Apsinuodijus nitratais, gali pasireikšti methemoglobinemija - jos metu kraujyje susidaręs methemoglobinas į audinius negali pernešti deguonies, dėl to atsiranda deguonies trūkumo požymiai. Būdinga apsinuodijimo klinika pasireiškia kraujyje esant 20–30 proc. methemoglobino nuo bendro hemoglobino kiekio. Kūdikiams pamėlsta oda aplink burną, rankos, kojos – pasireiškia pamėlusio kūdikio sindromas. Vaikas gali vemti, viduriuoti, o jo kvėpavimas – trikti. Sunkesni atvejai pasireiškia sąmonės netekimu, traukuliais. Apsinuodijimas gali baigtis mirtimi.
Pasak NMVRVI specialistės, šachtinio šulinio vandenyje randami E. coli bei žarniniai enterokokai, priešingai nei nitratai, virinant vandenį yra sunaikinami. Šie mikroorganizmai parodo vandens užterštumą fekalijomis. Jų aptikus galima įtarti, kad šulinių vandenyje gali būti patogeninių bakterijų, sukeliančių įvairias žarnyno infekcijas.
Kad šachtinio šulinio vanduo netaptų apsinuodijimo ar susirgimo žarnyno infekcijomis priežastimi, vandens sauga reikia rūpintis visais šulinio eksploatacijos etapais, pradedant šulinio vietos parinkimu. Pagal Lietuvos higienos normos „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ reikalavimus, šulinio vieta turi būti apsaugota nuo potencialių taršos šaltinių. R. Pavinkšnytė primena šulinio vandenį naudojantiems žmonėms reikalavimus: šulinio atstumas iki gyvenamojo namo turi būti 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, o iki lauko nuotakyno – 15 m. Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos.
Įrengus šulinį, savininkai bent kartą metuose turi atlikti vandens cheminius ir mikrobiologinius tyrimus. Taip pat derėtų atminti, kad 20 metrų atstumu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ar skalauti skalbinius, vykdyti kita veiklą, kuri gali tapti vandens taršos priežastimi.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai skatina gyventojus pavasarį, kai sutekantis iš tręšiamų daržų ir laukų, tvarto ar teršiamo kiemo polaidžio vanduo gali užteršti šulinį, būtinai išsitirti šachtinių šulinių vandenį. Tyrimus atlieka NMVRVI laboratorijos.
Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklius. Vanduo yra būtinas žmogaus organizmui, tai – maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis. Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriato duomenimis, be geriamojo vandens žmogus išgyventų tik 2 dienas. Žmogaus organizme yra apie 60–70 proc. vandens. Jo yra kraujyje, raumenyse, plaučiuose, smegenyse, širdyje ir kituose organuose. Vanduo reguliuoja temperatūrą, padeda organizmui pasisavinti maisto medžiagas, šalina iš organizmo toksinus bei atlieka daugelį kitų funkcijų. Vanduo iš organizmo pašalinamas su šlapimu, išmatomis, per plaučius bei odą. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per dieną žmogui rekomenduojama išgerti 2–3 litrus vandens.
www.manoūkis.lt inf.
2011-03-28
