Telkiamos pajėgos kovai su mastitu
Šiuos metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė pieno kokybės gerinimo metais. Šalyje gaminamo pieno kokybei gerinti telkiamos ir kitų institucijų bei įmonių pajėgos. Žemės ūkio ministerija parengė karvių sergamumo mastitu mažinimo programą, o bendrovės „Biržų žemtiekimas" iniciatyva mūsų šalies pieno gamintojus pasiekė Jungtinių Valstijų mokslininkų knyga „Kaip laimėti kovą prieš mastitą". Be to, į Lietuvos rinką pradėta tiekti vakcina nuo šios daug nuostolių padarančios ligos.
Praėjusią savaitę „Biržų žemtiekimas" surengė konferenciją, kurios pagrindinė tema - galvijų sveikatingumas, pieno kokybė ir kovos su mastitais priemonės. Konferencijoje dalyvavo visų su gyvulininkyste susijusių Lietuvos institucijų atstovai, patirtimi dalijosi Vokietijos kompanijos „GEA Technologies" ir vieno šios šalies pieno ūkio specialistai.
Pasak konferenciją surengusios įmonės, prekiaujančios ne tik technika, bet ir melžimo įranga, direktoriaus Viktoro Rinkevičiaus, Lietuvoje žemės ūkis labai svarbi šaka, krizės metais tapusi mūsų šalies ekonomikos garvežiu. „Sąlygos pieno ūkiui plėtoti itin palankios, tačiau jei karvės sirgs, prastės pieno kokybė, daugės išlaidų vaistams, mažės primilžiai ir ūkio pajamos. Knyga gali tapti praktiniu vadovu, kaip išvengti mastito, pagerinti karvių sveikatingumą ir padidinti atsparumą šiai ligai", - sprendimą inicijuoti knygos leidybą nurodė V. Rinkevičius.
Amerikos mokslininkų V. Nelsono Filpoto (W. Nelson Philpot) ir Stefano S. Nikersono (Stephen C. Nickerson) parengtos knygos „Kaip laimėti kovą prieš mastitą" leidybą parėmė ŽŪM ir dar 20 šalies įmonių. Leidinio vertimą redagavo daug žymių Lietuvos specialistų. Vienas iš jų - veterinarijos gydytojas, „VETpartneris" konsultantas Arūnas Rutkauskas.
„Knygoje pakartojamos senos tiesos, kurios daugumai pieno gamintojų turėtų būti žinomos. Ji turėtų padėti suprasti patį mastitą. Vieni jį įvardija kaip ligą. Ūkininkas ją supranta kaip somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą. Pieno perdirbimo įmonės žaliavos specialistui mastitu sergančios karvės pienas - blogos kokybės žaliava, už kurią reikėtų taikyti nuoskaitą", - knygos esmę pristatė A. Rutkauskas.
Skirtingų pieno verslo dalyvių supratimas apie mastitą skiriasi. Knygoje bandyta paaiškinti, kokios mastito atsiradimo sąlygos. Pasak A. Rutkausko, apie mastitą reikia garsiai kalbėti, nes tai problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, o pienas - žaliava, kuri turi būti geros kokybės, kad pienininkystės verslas būtų pelningas.
Profilaktika - pigiausia kovos su mastitu priemonė
Anot A. Rutkausko, vien knygos geriems pieno kokybės rodikliams pasiekti nepakaks. Joje pateikiami mastito gydymo metodai ir visuma profilaktikos priemonių, kurios yra svarbiausias kovos su mastitu ginklas. „Pigiau mastito išvengti negu jį gydyti", - pabrėžė veterinarijos gydytojas.
Jam antrino ir „GEA Technologies" ekspertas Johanas Egbertas (Johannes Egbert). Jo teigimu, karvių sergamumą mastitu lemia daug veiksnių - galvijų veisimas, laikymas, šėrimas, melžimas, melžimo technologijos ir kiti. Dažnai mastitu karvės suserga dėl žmonių, valdančių bandą, klaidų. Ekspertas pabrėžė, kad pieno ūkių šeimininkai ne visuomet įvertina, kokios mastito pasekmės ūkio ekonomikai.
„Mastito įkainojimas skirtingose šalyse skiriasi, tačiau įrodyta, kad daugiausia nuostolių patiriama dėl sumažėjusių primilžių. Jei piene yra 200 tūkst./ml somatinių ląstelių, per laktaciją iš vienos karvės prarandama 360 kg pieno, jei 300 tūkst./ml - 450 kg. Kuo SLS daugiau, tuo labiau mažėja produktyvumas", - skaičiavo praradimus vokietis. Nuostolių dėl mastito struktūroje didžiausia dalis (76 proc.) tenka sumažėjusiems primilžiams.
Pagrindinė karvių brokavimo priežastis daugumoje pasaulio valstybių - reprodukcinės ligos (nevaisingumas) ir mastitas. Nustatyta, kad didėjant primilžiams, mastito rizika taip pat didėja, t. y. produktyvios karvės labiau linkusios sirgti mastitu, todėl svarbiausia - ligos prevencija, kuri apima labai daug bandos valdymo momentų. Siekiant išvengti mastito, pirmiausia turi būti tinkamai auginami veršeliai.
J. Egberto įsitikinimu, ligos atvejų būtų mažiau, jei būtų tinkamai auginamos užtrūkusios karvės. „Dažnai joms skiriame per mažai dėmesio, o turėtų būti atvirkščiai, nes užtrūkimo metu ruošiamasi kitai laktacijai. Tad šiuo periodu užtrūkusioms karvėms reikia suteikti itin geras sąlygas", - aiškino specialistas.
Kovojant su mastitai, būtina užtikrinti geras higienines laikymo sąlygos. Karvių guoliavietės turi būti švarios, nes joje gyvuliai praleidžia du trečdalius laiko. Jei po melžimo, kai spenio kanalas dar atviras, karvės atsiguls į drėgną, užterštą guoliavietę, mastitas neišvengiamas. „Reikalinga nepriekaištinga melžimo higiena: numelžti pirmąsias čiurkšles, gerai nuvalyti tešmenį ir dezinfekuoti spenius. Būtina prižiūrėti melžimo įrangą, laiku keisti melžiklių gumas, stebėti vakuumo lygį ir kitus parametrus", - patarinėjo Andre Ziulkė (Andre Zuhlke), dirbantis valdytoju 1 200 melžiamų karvių ūkyje, kuriame mastitais serga ne daugiau kaip 5-10 karvių, vidutinis bandos SLS nesiekia 200 tūkst./ml. Pasak jo, tokių pieno kokybės rezultatų nebuvo lengva pasiekti. Pirmiausia, bakteriologiškai buvo ištirtos visos karvės, sunkiai pagydomi gyvuliai išbrokuoti.
Trumpins kelią nuo ūkio iki įmonės
VMVT vadovas Jonas Milius pripažino, kad problemų dėl pieno kokybės Lietuvoje dar yra. Kad jų neliktų, VMVT nusprendė pirmiausia sumažinti tarpininkų tarp pieno pardavėjo ir pirkėjo skaičių. „Kelias nuo ūkio iki perdirbimo įmonės turi būti kuo trumpesnis. Šiandien šalyje veikia net 70 tarpininkų, t. y. pieno supirkimo bendrovių. Jei iš ūkio viena įmonė pieno nenuperka, po kelių valandų jį nuperka kita. Dėl to nukenčia pieno kokybė. Sieksime, kad šių tarpininkų būtų kuo mažiau", - sakė J. Milius.
VMVT šiemet atlieka pieno kokybės monitoringą. Imami į perdirbamo įmonę atvežamo pieno mėginiai, lyginami „Pieno tyrimų", pačių įmonių ir kontroliuojamų karvių pieno tyrimų rezultatai. Neretai tarp tyrimų rezultatų nustatomi nemaži skirtumai. Pasak VMVT Antoninos Greičiuvienės, šiemet atlikta ir 99 ūkių patikra. Ji apgailestavo, kad kai kuriuose moderniuose ūkiuose gydomų karvių pienas ne sunaikinamas, o sugirdomas veršeliams. Tai reiškia, kad apsiveršiavusios telyčios užprogramuotos sirgti mastitu. Anot A. Greičiuvienės, dėl šių ir kitų priežasčių vidutinis somatinių ląstelių skaičius Lietuvoje gaminamame piene kasmet didėja - jau peržengta 220 tūkst. SLS/ml riba.
Šalyje gaminamo pieno kokybei daug dėmesio skiria ir ŽŪM. Pasak ŽŪM vyriausiosios patarėjos Virginijos Žoštautienės, ministerija ne tik parengė karvių sergamumo mastitu mažinimo programą. „Jau baigiama rengti privalomos melžimo įrangos patikros tvarka. Melžimo įranga turėtų būti tikrinama jos eksploatacijos pradžioje, periodiškai ir atsitiktine tvarka. Mūsų nuomone, patikrą galėtų vykdyti „Gyvulių produktyvumo kontrolės" specialistai. Melžimo įrangos patikros taisyklės turėtų būti patvirtintos per mėnesį", - informavo V. Žoštautienė.
Šiemet Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos lėšomis pradėtas įgyvendinti LSMU Veterinarijos akademijos tęstinio mokymo centro, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vykdomas mokymo projektas „Pieno kokybės gerinimo kompetencijų ugdymas". Mokymų trukmė - 3 dienos po 15 žmonių grupėje. Kursų dalyviai per juos įgis ir teorinių, ir praktinių žinių. Mokymams rengti suburta profesionali lektorių komanda. Be to, LSMU Veterinarijos akademijoje numatyta įteisinti melžėjų rengimo programą.
www.manoukis.lt inf.
2011-04-20
