Auga rūpestis gyvūnų gerove
Gyvūnų laikymo kultūra neatsitiktinai buvo pasirinkta pagrindine Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto 50-mečiui skirto renginio tema. Šiame fakultete rengiami būsimieji veterinarijos felčeriai.
„Lietuvoje daugėja gyvūnų sveikatos priežiūros įstaigų, joms ruošiama vis daugiau kvalifikuotų specialistų, griežtėja šios srities teisinis reglamentavimas, tad rūpestis gyvūnų gerove auga“, – pastebi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis.
Deja, vis dar pasitaiko negailestingo elgesio su gyvūnais atvejų. „Tie keli šaukštai deguto nuskamba labai garsiai ir gadina visų gyvūnų laikytojų vardą, tačiau tuo pačiu pasitarnauja gyvūnų gerovei, nes šitaip daugiau žmonių sužino apie tai, kad gyvūnas iš jo gali būti konfiskuotas ir parduotas valstybės naudai; po tokių įvykių ieškoma būdų, kaip užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje", - aiškina specialistas.
Didinti gyvūnų laikytojų atsakomybę turėtų ir šiuo metu Seime svarstomi Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimai. Esminis siūlomas pakeitimas - šio akto projekte įvardintos 23 gyvūnų kankinimo sampratos. Pasak G. Blekaičio, iki šiol kai kurie atvejai buvo nenumatyti įstatymiškai ir dėl to kartais esant akivaizdiems gyvūnų gerovės pažeidimams nebuvo galima taikyti sankcijų. Pasak specialisto, statistiškai gyvūnų gerovės pažeidimų šiek tiek didėja, tačiau tai byloja apie griežtesnę kontrolę ir didesnį aplinkinių sąmoningumą. Svarbu, kad visuomenė tampa nebetolerantiška žiauriam elgesiui su gyvūnais, nes vien galvijai Lietuvoje auginami maždaug 0,5 mln. vietų; šunų ir kačių laikytojų - kur kas daugiau, todėl be visuomenės pagalbos kontroliuojančioms institucijoms užfiksuoti visus pažeidimus - neįmanoma.
Veterinarijos felčeriai į kaimą neskuba
Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Veterinarinės medicinos katedroje kasmet paruošiama pora dešimčių veterinarijos felčerių. Iki darbo biržos jauni specialistai nespėja nueiti, nes kaip mat yra „išgraibstomi" privačių veterinarijos klinikų. Katedros dėstytojos Rūtos Karalienės įsitikinimu, privačių veterinarijos klinikų gausėjimas yra vienas iš augančios gyvūnų gerovės požymių: „Kokie bebūtų metai - krizė ar ne, gyvūnų mylėtojų nemažėja, o stabiliai gyvuojančios privačios klinikos byloja, kad žmonės nebando taupyti gyvūnų sveikatos sąskaita".
Jausdami šios specialybės paklausą, kasmet ją pasirenka vis daugiau jaunuolių: šiemet diplomą gaus 25 studentai, o pernai jau įstojo 47, šiemet - 60. Tiesa, didėjančiam populiarumui įtakos gali turėti ir tai, jog ši specialybė labai patraukli potencialiems emigrantams.
Veterinarinės medicinos katedros vedėja Virginija Jarulė pastebi, kad šioje mokymo įstaigoje paruošti specialistai visiškai nesidomi stambiais gyvūnais, nenori važiuoti dirbti į kaimą. Ji nuogąstauja, kad jaunų specialistų sąmonėje dar gajus iki ausų nešvaraus ir dažniausiai neblaivaus kaimo veterinaro įvaizdis. Be to, daugelis iš jų tik prabėgomis matę šiuolaikiškus modernius ūkius, todėl darbą žemės ūkyje įsivaizduoja labai nepatraukliai. Dėl šių priežasčių studentai mieliau renkasi privačias smulkiųjų gyvūnų priežiūros klinikas, o kaimo ūkius aplanko tik per privalomą praktiką III kurse.
„Laimingos" karvės duoda daugiau pieno
Siekiant šviesti studentus ir keisti jų požiūrį į kaimą, Veterinarinės medicinos katedra stengiasi į organizuojamus renginius pakviesti ir tarptautinių žemės ūkio srityje dirbančių kompanijų atstovų, kad šie papasakotų, koks modernus gali būti šiuolaikiškas ūkis.
Technikos pasiekimus didinant gyvūnų gerovę Veterinarinės medicinos katedros organizuotoje konferencijoje apie gyvūnų gerovę pristatė UAB „DeLaval" pardavimų vadovas Genadijus Vorobjovas. Jis įsitikinęs, kad gyvūnų gerovės reikalavimų paisymas - neatsiejama tvaraus ūkininkavimo dalis. Pasak jo, senos sovietinės fermos gyvulių laikymui nebetinkamos ne tik dėl griežtėjančių reikalavimų, bet ir dėl to, jog paskutinius 20-30 metų gyvuliai stambėja.
Pagrindinės galvijų laikymo klaidos pieno ūkiuose: per trumpa, gyvuliui nepatogiai įrengta guoliavietė, aštrūs kampai rėmuose, sudėtingas mėšlo šalinimas. Pasakodamas būsimiems veterinarijos felčeriams apie požymius, kaip atpažinti ar ūkyje laikomasi gerovės reikalavimų, G. Vorobjovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad laikytis reikalavimų naudinga ir ūkių šeimininkams, mat „laimingos" karvės duoda daugiau pieno. Pavyzdžiui, nustatyta , kad naudojant „DeLaval" inovaciją karvių gerovei - šepetį kasymui - karvės duoda 5 proc. daugiau pieno.
Kas pasirūpina beglobiais
Benamiai gyvūnai - taip pat svarbus visuomenės požiūrio į gyvūnus indikatorius. Deja, dar dažnai nusibodę gyvūnai atsiduria tiesiog gatvėje. Beglobių likimui neabejingi žmonės buriasi į visuomenines organizacijas ir ieško būdų jiems padėti. Gyvūnų globos organizacija „Lesė" - viena didžiausių savanoriškų gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje. Vien iš rėmėjų lėšų, gyventojų 2 proc. pajamų mokesčio bei be atlyginimo dirbančių savanorių dėka, ši organizacija per keletą metų globojo ir naujus namus rado daugiau nei 2 tūkst. beglobių gyvūnų. Benamių gyvūnų skaičių siekiama mažinti tokiomis humaniškomis akcijomis kaip, pavyzdžiui, „Pagauk-sterilizuok-paleisk", kurios metus sterilizuota dar apie 2 tūkst. beglobių gyvūnų. Skaičiuojama, kad kiekvienos katytės sterilizacija nuo beglobio likimo išsaugo mažiausiai 6 kačiukus per metus, kiekvienos kalytės - apie 10 šuniukų per metus. Šiuo metu organizacija globoja apie 300 gyvūnų.
Renginio dalyviai galėjo susipažinti su reikalavimais gyvūnų globos namams, šunų, kačių, roplių, žirgų priežiūra ir laikymu, šėrimo reikalavimais ir klaidomis.
www.manoūkis.lt inf.
2011-10-25
